Strategiškai į ateitį: kas laukia jaunų žmonių 2030?
Trečdalis jaunų žmonių teigia, kad informaciją mieliau gautų gyvųjų konsultacijų metu. Abo Akademi universiteto (Suomija) atlikto tyrimo apie jaunimo informacinius poreikius metu patys jauni žmonės nurodo, kad verslumo tema, apsirūpinimas būstu ir įsidarbinimas yra tos temos, kuriomis informacijos trūksta labiausiai.
Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) prezidentė Jaana Fedotoff pabrėžia, kad paminėjus sąvoką „jaunimo informavimas“, atsiranda įvairių interpretacijų, kas tai. „Mes šią sąvoką suprantame visiškai kitaip: jaunimo informavimas apima visas jaunimą dominančias temas bei platų veiklos spektrą: informavimą, konsultavimą, orientavimą, paramos ir pagalbos teikimą, instruktavimą, mokymą, kontaktų mezgimą ir nukreipimą į specializuotas tarnybas.
Jaunimo informavimas lyg vertimas į kitą, suprantamesnę kalbą
Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje bendrinis jaunimo informavimas ir konsultavimas vis dar nėra visų šalies miestų jauniems žmonėms lygiavertiškai prieinama paslauga. Tam, kad galėtumėme vystyti šią paslaugą, turime užtikrinti darbuotojų, galinčių kokybiškai teikti informaciją ir konsultuoti jaunus žmones, tinklą. „Savivaldybėse, valstybinėse institucijose nėra pakankamai pajėgumų žinutę pateikti taip, kad jaunas žmogus suprastų. Jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugos gali išversti tą žinutę į jaunų žmonių kalbą“, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
„Mūsų darbuotojai visoje Europoje dažnai girdi klausimą, kam reikalingi tie vietiniai atstovai ir gyvosios konsultacijos, jei jaunimas viską gali atrasti telefone, kažkokiuose portaluose. Taip, daugelis iš mūsų turi itin paprastą ir greitą prieigą prie „Google“, bet ar tai padeda atrasti tinkamus atsakymus visoje informacijos gausoje? Sakyčiau, kad dažniau klaidina, tad čia išryškėja darbuotojų svarba: informacijos kiekiai yra didžiuliai, todėl būtina suteikti ne tik patikimą ir aktualią informaciją, tačiau ir padėti jauniems žmonėms mokytis, kaip atsirinkti, valdyti bei naudoti šią informaciją“, – teigia Europos jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Prezidentė Ingrida Jotkaitė.
Įrodymais grįstas jaunimo informavimas ir ateities prognozės
Jaunimo informavimo ir konsultavimo srityje trūksta tyrimų apie jaunimo informacinius poreikius ir šių paslaugų poveikį. Taip pat pastebima, kad bendrai jaunimo sritis yra labiau reaktyvi, nei sugebanti proaktyviai reaguoti bei kurti priemones, orientuotas į ateities prognozes. „10 metų nėra daug, tačiau pokyčiai yra drastiški. Skaitmenizacija – dirbtinis intelektas, robotai – ateityje turi padėti jaunimo darbuotojams, kad šie galėtų skirti daugiau dėmesio kūrybiškiems metodams.”, – teigia Gunilla.
Bendraamžių švietėjai – sklandus procesas ir patraukli informacija
Įvairių tyrimų, mokymų metu buvo pastebėta, kad organizacijos, dirbančios jaunimo informavimo srityje ne vienerius metus, naudojasi bendraamžis-bendraamžiui (angl. peer-to-peer) metodu, kuomet jauniems žmonėms suteikiama galimybė įsitraukti į veiklų planavimą, įgyvendinimą bei vertinimą ir atverti neribotas galimybes jų asmeniniam tobulėjimui.
Šiais metais Lietuvoje numatoma didinti finansavimą jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugoms vystyti.
Projektas „Youth.Info: Future Youth Information Toolbox”
20 mėnesių trukusio projekto metu 9 partneriai iš 8 skirtingų šalių dalijosi jaunimo informavimo paslaugų teikimo praktikomis bei įgyvendino jaunimo informacijos poreikių tyrimą Europoje. Taip pat projekto metu buvo įgyvendinta inovatyvi ateities prognozavimo metodika (Future Foresight) ir pritaikyta jaunimo informavimo ir konsultavimo srityje. Sukurtas metodikos aprašymas ir tyrimo išvados. Vėliau remdamiesi tyrimų išvadomis projekto partneriai sukūrė tris skirtingas metodikas informacinėms sesijoms šiomis temomis: jaunų žmonių mobilumas, įsidarbinimas, privatumas ir asmens duomenų sauga. Galiausiai buvo įgyvendinti tarptautiniai jaunų bendraamžių edukatorių mokymai bei išleistas metodinis šių mokymų rinkinys „Peer-to-Peer in Youth Information”. Visas projekto veiklas vainikavo rezultatų sklaidos konferencija Vilniuje.
Projekto koordinatorius – Viešoji įstaiga „Creativitas”. Projektą finansuoja ES programa Erasmus+
