Paskutinės įžvalgos pasibaigus mano EST savanorystei Slovėnijoje, devyniems labai įdomiems mėnesiams.
Gal jos bus naudingos tiems, kurie dar tik rengiasi savanoriauti arba tiems, kurie savanoriauja, atras kažkokio panašumo ir sau.
Darbe buvo daug laisvės. Iš pradžių laukiau užduočių iš jaunimo centro. Bet ne visada jų būdavo. Supratau, kad galima laukti, o galima kažką sugalvoti. Labai svarbu pačiam save užsiimti. Susirasti veiklų, kur galėtum save realizuoti ir už organizacijos ribų, susipažinti su vietiniais ir kitais EST savanoriais. Viskas labai priklauso nuo paties požiūrio, gerai yra išsakyti savo kritiką, bet svarbu ir pačiam prisiimti atsakomybę, stengtis būti aktyviam ir atviram.
EST yra puiki galimybė tapti iniciatyviam, kurti savo idėjas ir jas realizuoti. Jeigu pirmais mėnesiais daugiau laukiau, kol kažkas duos konkretų darbą, vėlesniais mėnesiais jau žinojau, ką aš galiu įgyvendinti savo jėgomis, ir ėmiausi tai daryti. Taip pat susiplanuodavau savo kalendorių taip, kad galėčiau prisijungti ir prie kitų savanorių iniciatyvų. Finaliniam projektui sukūrėme video apie sporto veiklas Hrastnik miestelyje. Šiame video filmavomės patys ir filmavome visus kitus sportuojančius. Buvo įdomi ir nauja patirtis. Asmeniniam projektui kilo idėja išlankstyti 1000 origami paukščių ir paruošti parodą.
Kadangi savanorystės metu neteko dirbti mokyklose, nusprendžiau į šį projektą įtraukti pagrindines mokyklas, bendradarbiavau su trimis mokyklomis visame Zasavje regione. Šio projekto metu turėjau progą prisiimti visą atsakomybę, laiko ir veiklų planavimą.
Džiaugiuosi, kad pasirinkau atlikti EST. Buvo puiki patirtis. Susiradau naujų draugų. Bet pirmiausia tapau geresne drauge pačiai sau. Išmokau labiau pasidžiaugti savo pasiekimais, įvertinti labiau tai ką darau gerai. Pamačiau save naujoje aplinkoje, įstačiau save į naujas situacijas, ir taip įgyjau daugiau žinių. Ši savanorystė puiki progra atsitraukti nuo rutinos, kasdienybės, ypač jeigu kažkas nesiklosto norima linkme, ir neaišku kuriuo keliu pasukti. Tai galimybė sustoti ir apsižvalgyti, ką būtų galima keisti, kur būtų galima pasukti ateityje.
Prieš vykstant nežinojau ko tikėtis, bet atradau nuostabią gamtą, puikų orą, draugiškus ir svetingus žmones – tai ką visada prisiminsiu. Pradėjau daug aktyviau leisti savo laiką negu iki savanorystės. Įvertinau, kad laikas eina nesustodamas, ir tik aš pati renkuosi kaip jį išnaudoti, ką galima nuveikti, kokios galimybės yra aplink mane.
